Sąjungos muitinės kodekso reforma – Asociacijų vaidmuo

Sąjungos muitinės kodekso reforma žymi vieną reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio pokyčių Europos muitinės sistemoje. Straipsnyje aptariama, kaip Europos verslo asociacijos dalyvauja derybose, siekdamos sušvelninti neproporcingus reikalavimus ir išlaikyti reformos pažadėtą „supaprastinimą“. Analizuojami svarbiausi reformos aspektai – „Trust & Check“ mechanizmas, e-komercijos reglamentavimas bei augantis reguliavimo mastas. Pabrėžiamas ir asociacijų vaidmuo šiame kritiniame laikotarpyje.

„Jei naujojo Sąjungos muitinės kodekso nuostatos bus priimtos be mūsų pastabų, turėsime dirbti pagal tai, kas bus nuspręsta už mus“, – šia citata savo pranešimą pradėjo Muitinės ekosistemos konferencijos Asociacijų sesijos dalyvis. Ši frazė puikiai iliustruoja Europos asociacijų požiūrį į Kodekso svarstymo procesą ir jų daromą įtaką teisėkūrai.

Teisės aktų pataisos ir atnaujinimai yra neišvengiama valstybės gyvavimo proceso dalis. Teisės sistema turi atspindėti nuolat vykstančius ekonominius, socialinius ir technologinius pokyčius, užtikrindama, kad reguliavimas išliktų aktualus ir veiksmingas. Tik nuosekliai tobulinant teisinę bazę galima pasiekti, kad ji neatsiliktų nuo realių verslo, institucijų ir visuomenės poreikių.

Muitinės ekosistemos tendencija – nuolat didėjantis reguliavimo mastas ir reglamentų skaičius. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu galioja net 348 reglamentai, tiesiogiai reglamentuojantys muitinės veiklą. Pridėjus nacionalinius teisės aktus bei jų įgyvendinimo nuostatas, šis skaičius, tikėtina, padvigubėja. Kiekvienas dokumentas verslui kelia naujus reikalavimus, įpareigoja imtis konkrečių veiksmų ir užtikrinti atitiktį vis sudėtingesniam reguliaciniam laukui. Ši situacija ne tik didina administracinę naštą ir paslaugų ar prekių kaštus, bet ir reikalauja iš įmonių vis daugiau teisinio bei procedūrinio išmanymo.

Šiuo metu vyksta aktyvi trijų institucijų – Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Tarybos – derybų („trialogo“) fazė dėl naujojo Sąjungos muitinės kodekso (SMK) nuostatų. Verslo bendruomenės balsas šiame procese išreiškiamas per Europos Komisijos įsteigtą Trade Contact Group (TCG), kuri teikia konsultacines pastabas ir siūlymus dėl būsimos teisėkūros. Apie TCG veiklą plačiau rašėme kitame straipsnyje, o čia susitelksime į pagrindinius reformos akcentus ir asociacijų pastabas.

„Trusted / Check“ statusas ir AEO

Pirminiame Europos Komisijos pasiūlyme buvo numatyta esminė muitinės supaprastinimų sistemos pertvarka – esamą AEO (Authorised Economic Operator) statusą turėjo pakeisti naujas „Trust & Check“ mechanizmas. Pagal šį modelį tik „Trust & Check“ įmonės galėtų naudotis garantijų mažinimo, išankstinio prekių išleidimo ir duomenų pateikimo per EU Customs Data Hub galimybėmis. Tuo pat metu Komisija siūlė, kad šie palengvinimai būtų prieinami tik įmonėms, veikiančioms kaip netiesioginiai atstovai, o tai iš esmės būtų apriboję muitinės tarpininkų, ekspeditorių ir mažesnių verslo dalyvių vaidmenį. Šį modelį griežtai kritikavo verslo asociacijos, įskaitant CLECAT ir CONFIAD, pabrėžusios, kad toks sprendimas sukurtų privilegijuotą sistemą didelėms korporacijoms, o mažoms ir vidutinėms įmonėms taptų faktiškai nepasiekiamas. Po ilgų derybų, ypač per TCG platformą, Komisija ir Taryba sutiko kompromisui – AEOC statusas bus išlaikytas greta „Trust & Check“, leidžiant verslui laipsniškai pereiti prie naujo modelio. Be to, supaprastinimai ir garantijų lengvatos išliks prieinamos it toms įmonėms, kurios nenorės tapti „Trust & Check“ dalyviu.

E-komercija

E-komercijos nuostatos tapo vienu labiausiai ginčytinų Sąjungos muitinės kodekso reformos aspektų. Pirminiame Europos Komisijos reformos projekte buvo numatytos dvi kertinės e-komercijos nuostatos:

• „Deemed importer“ principas – interneto platformos, kurios užtikrina trečiųjų šalių pardavėjų prieigą prie ES rinkos, taptų teisiškai atsakingos už muito ir PVM sumokėjimą už šių pardavėjų prekes;
• „De minimis“ išimties panaikinimas – būtų panaikinta 150 EUR riba, nuo kurios mažos vertės siuntoms netaikomi muitai. Tokiu būdu visoms siuntoms, nepriklausomai nuo jų vertės, būtų taikomos vienodos muito ir PVM prievolės.

Asociacijos pareiškė susirūpinimą, kad „deemed importer“ modelis neproporcingai padidintų administracinę naštą platformoms ir sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nes jos neturi faktinės prekių tiekimo grandinės kontrolės. Asociacijos siūlo, kad atsakomybė būtų aiškiai paskirstyta tarp platformų, pardavėjų ir logistikos partnerių. Derybų metu buvo pasiekta, kad iš pirminės, griežtos idėjos sukurti vieningą „deemed importer“ režimą, Komisija perėjo prie lankstesnio, daugiapakopio modelio, kuris leidžia dalintis atsakomybe tarp tiekimo grandinės dalyvių ir numato pereinamąjį laikotarpį dėl mažos vertės siuntų. „De minimis“ riba lieka galioti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (numatyta iki 2028 m.), tačiau valstybėms narėms suteikiama teisė palaipsniui ją mažinti pagal infrastruktūros pasirengimą.

Didėjantis reguliavimas

Europos Komisija pristatė reformą kaip „supaprastinimą“, siekiant sukurti vieningą muitinės aplinką ir suvienodinti valstybių narių taikomus informacinių sistemų sprendimus bei nacionalinius reikalavimus. Tarp pagrindinių tikslų buvo deklaruota:

• konsoliduoti nacionalines IT sistemas į vieną ES Muitinės duomenų centrą (Data Hub);
• įvesti vieningą duomenų pateikimo modelį visoms procedūroms (Data-centric Customs Unions);
• automatizuoti rizikos valdymą, siekiant diferencijuoti kontrolę pagal įmonės rizikos profilį.

Asociacijos atkreipė dėmesį, kad nors reforma deklaruoja supaprastinimą, siūlomi reikalavimai realiai gali didinti verslo administracinę ir technologinę naštą. Jos pabrėžė, kad duomenų teikimas turi būti proporcingas rizikai, o ne vienodas visiems ekonominiams operatoriams, ir kad pereinamuoju laikotarpiu būtina užtikrinti suderintus techninius standartus tarp ES ir nacionalinių sistemų, siekiant išvengti dvigubo duomenų teikimo – tiek į nacionalines sistemas, tiek į bendrąją Europos muitinės duomenų centrą. Taip pat atkreipė dėmesį į naujus kontrolės reikalavimus, kurie neturėtų tapti kliūtimi mažesnėms įmonėms dalyvauti tiekimo grandinėje ar teikti muitinės deklaracijas.

Atsižvelgdama į verslo pastabas, Europos Komisija derybose su Taryba ir Parlamentu sutiko įtvirtinti proporcingumo principą, pagal kurį nauji reikalavimai bus taikomi atsižvelgiant į įmonės rizikos profilį ir dydį. Taip pat numatytas pereinamasis laikotarpis (2028–2032 m.), leidžiantis palaipsniui prisitaikyti prie ES Muitinės duomenų centro ir vieningo deklaravimo modelio. Be to, bus atliekamas SME poveikio vertinimas kiekvienam naujam įgyvendinimo reglamentui, kad reformos įgyvendinimas neprieštarautų jos esminiam tikslui – supaprastinimui.

Išvados

Artėjantis dešimtmetis muitinės srities dalyviams nusimato sudėtingas: reforma įsibėgėja, o naujovės viena po kitos keičia iki šiol nusistovėjusią praktiką. Šiandien nebeužtenka vien suprasti pokyčių esmę – būtina laiku prie jų prisitaikyti ir numatyti galimas pasekmes verslui. Šiame kritiniame laikotarpyje asociacijų vaidmuo tampa ypač svarbus. Jos deda milžiniškas pastangas, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp kontrolės stiprinimo ir verslo konkurencingumo, o reguliavimas – kiek įmanoma mažinamas. Kaip matyti iš derybų eigos, verslo balsas per asociacijas jau duoda rezultatų – kai kurios esminės nuostatos sušvelnintos ar pritaikytos prie realių veiklos sąlygų.

Tikiuosi, kad ir Lietuvos asociacijos aktyviau įsitrauks į šiuos procesus, kad mūsų šalies balsas būtų girdimas formuojant Europos muitinės ekosistemą.