Publikacija

Nesutinkate su muitinės nustatytu KN kodu? Du sėkmingi klasifikavimo peržiūrėjimo atvejai

Irina Duleva
KlasifikavimasMuitinėKn kodasMuitai ir tarifinis klasifikavimas
Nesutinkate su muitinės nustatytu KN kodu? Du sėkmingi klasifikavimo peržiūrėjimo atvejai

Ar muitinės nustatytas prekių KN kodas gali būti pakeistas nesikreipiant į teismą? Šiame straipsnyje apžvelgti du praktiniai atvejai, kai muitinė, išnagrinėjusi pateiktus argumentus, pripažino pirminius prekių klasifikavimo aktus negaliojančiais ir patvirtino deklaruotus KN kodus. Aptartas teisinis klasifikavimo peržiūrėjimo pagrindas ir pateiktos penkios praktinės rekomendacijos, kaip apginti savo poziciją nesutinkant su muitinės nustatytu prekių tarifiniu klasifikavimu.

Irina Duleva, UAB Terminalas LT direktorė

Neseniai paskelbtoje prekių mėginių ėmimo statistikos apžvalgoje aptarėme vieną iš įprastų muitinės taikomų tarifinio klasifikavimo kontrolės priemonių. Tačiau ką daryti, jeigu ištyrusi mėginius muitinė nustato kitą prekės KN kodą, su kuriuo deklarantas nesutinka? Ar galima pasiekti, kad muitinė peržiūrėtų savo klasifikavimo išvadas, nesikreipiant į teismą? Atsakymus į šiuos klausimus pateiksime nagrinėdami du praktinius atvejus iš šių metų rugsėjo–spalio mėnesių. Abiem atvejais muitinė, pakartotinai įvertinusi prekių tarifinį klasifikavimą, pakeitė savo pirmines išvadas, pripažino klasifikavimo aktus negaliojančiais ir patvirtino MTA pirminėse muitinės deklaracijose nurodytus prekių KN kodus.

Teisinis pagrindas

Prekių mėginių ėmimo, administravimo ir tarifinio klasifikavimo rezultatų įforminimo tvarką reglamentuoja Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2024 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. 1BE-395 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ [1]. Pagal šio įsakymo 43 punktą, atlikus mėginių tyrimą ir patvirtinus Prekės klasifikavimo aktą (toliau – PKA), galimi trys variantai:

  1. Prekės tarifinis klasifikavimas nesikeičia. Tokiu atveju muitinė išsiunčia deklarantui PKA kartu su lydraščiu (Aprašo 43.1 p.).
  2. Prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi, tačiau muitinei reikalinga papildoma informacija tiksliam mokesčių apskaičiavimui. Tokiu atveju PKA siunčiamas kartu su raštu, kuriame nurodoma, kokią papildomą informaciją ir iki kada deklarantas turi pateikti (Aprašo 43.2 p.).
  3. Prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei pakanka informacijos sprendimui priimti. Tokiu atveju PKA siunčiamas kartu su pranešimu apie deklarantui nepalankų sprendimą. (Aprašo 43.3 p.).

Kas vyksta toliau? Kai muitinė nustato kitą nei deklaruotas prekės KN kodą, gali kilti neigiamų pasekmių: atsirasti papildoma mokestinė prievolė, prekėms taikomi draudimai ar apribojimai, įskaitant draudimą jas laikyti muitinės sandėlyje. Praktikoje tokiais atvejais, užfiksavus deklaravimo pažeidimą, dažnai iš karto pereinama prie administracinio nusižengimo protokolo surašymo pagal ANK 212 arba 515 straipsnį. Vėliau administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teritorinėje muitinėje, o priimtas nutarimas gali būti skundžiamas teismui.

Tačiau praktikoje dažnai praleidžiamas svarbus teisės aktuose numatytas etapas – deklaranto teisė pateikti savo nuomonę dėl muitinės nustatyto prekių tarifinio klasifikavimo dar iki nepalankaus sprendimo priėmimo. Pagal minėto Aprašo 43.3 ir 44 punktus, kai nustatomas kitoks nei deklaruotas KN kodas ir muitinei pakanka informacijos sprendimui priimti, deklarantui turi būti pateiktas pranešimas apie numatomą nepalankų sprendimą. Deklarantui taip pat turi būti suteikta galimybė pateikti savo nuomonę ir ją pagrindžiančius dokumentus. Tik įvertinusi gautus argumentus, muitinė priima galutinį sprendimą dėl prekių tarifinio klasifikavimo. Taigi teisės aktuose numatyta procedūrų seka turėtų atrodyti taip:

Procedūra, kai keičiasi prekės KN kodas

Būtent trečiasis etapas – deklaranto teisė pateikti savo nuomonę dėl nustatyto tarifinio klasifikavimo – praktikoje neretai praleidžiamas. Tačiau Sąjungos muitinės kodekso (SMK) 22 straipsnio 6 dalis aiškiai nustato: „Prieš priimdama sprendimą, kuris galėtų būti nepalankus pareiškėjui, muitinė praneša pareiškėjui priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, ir suteikia jam galimybę per nustatytą laikotarpį [...] pareikšti savo nuomonę.“ Pagal SMK 29 straipsnį ši nuostata taikoma ir muitinės iniciatyva priimamiems sprendimams. Taigi deklaranto galimybė pateikti argumentus dėl nustatyto klasifikavimo yra teisės aktuose įtvirtinta procedūrinė teisė. Jos neužtikrinus, administracinės atsakomybės klausimas gali būti pradėtas spręsti remiantis klasifikavimo rezultatais, kurių pagrįstumas dar nebuvo įvertintas atsižvelgiant į deklaranto argumentus. Kaip parodys toliau aptariami atvejai, tokie argumentai gali būti lemiami.

1 atvejis. Žemės ūkio technikos klasifikavimas

Įforminant žemės ūkio technikos dalių, deklaruotų KN kodu 8432 90 00, importą, muitinė paėmė prekių mėginius. Keturiuose Prekių klasifikavimo aktuose (PKA) muitinė pakeitė deklaruotą kodą į 7326 90 98 90, priskirdama plienines įvores prie kitų geležies arba plieno gaminių. MTA nesutiko su tokiu klasifikavimu ir, gavęs pranešimą apie galimą administracinės atsakomybės taikymą, pateikė nuomonę Vilniaus teritorinei muitinei bei per iMDAS sistemą. Argumentacija buvo grindžiama Kombinuotosios nomenklatūros XVI skyriaus 2 pastaboje nustatytomis mašinų dalių klasifikavimo taisyklėmis, gamintojų techniniais dokumentais ir konkrečių detalių paskirties vertinimu.

KN XVI skyriaus 2 pastabos taikymas. Pagal XVI skyriaus 2 pastabos b punktą dalys, skirtos vien tik arba daugiausia tam tikros rūšies mašinoms, klasifikuojamos kartu su atitinkamomis mašinomis, atsižvelgiant į šioje pastaboje nustatytas išimtis. Vien aplinkybė, kad detalė pagaminta iš plieno ir vadinama įvore, savaime nėra pakankamas pagrindas ją klasifikuoti 7326 pozicijoje.

Gamintojų techniniai dokumentai. Buvo pateikti gamintojų katalogai ir techniniai brėžiniai, kuriuose pagal konkrečius detalių OEM numerius galima nustatyti jų montavimo vietą ir paskirtį žemės ūkio mašinų mazguose. Šie dokumentai patvirtino, kad nagrinėjamos įvorės nėra universalios paskirties gaminiai, o konkrečioms žemės ūkio mašinoms skirtos konstrukcinės dalys.

Muitinė, išnagrinėjusi pateiktus argumentus ir papildomus techninius dokumentus, pakartotinai įvertino visų keturių prekių tarifinį klasifikavimą. Pirminiai PKA, kuriuose buvo nustatytas kodas 7326 90 98 90, pripažinti negaliojančiais, o naujuose klasifikavimo aktuose visoms keturioms prekėms nustatytas KN kodas 8432 90 00, t. y. patvirtintas MTA pirminėje importo deklaracijoje nurodytas klasifikavimas.

2 atvejis. Reagentų klasifikavimas

Šį kartą mėginiai (iš viso penki) buvo paimti tikrinant tranzito deklaraciją, kurioje galutiniam naudojimui paruošti diagnostiniai testai buvo deklaruoti KN kodu 3822 19 00 – paruošti diagnostiniai arba laboratoriniai reagentai. Atlikusi tyrimą muitinė visus penkis testus suklasifikavo KN kodu 3002 15 00, t. y. priskyrė juos prie imunologijos produktų, klasifikuojamų 30 skirsnyje „Farmacijos produktai“.

MTA kategoriškai nesutiko su tokiu klasifikavimu ir Vilniaus teritorinei muitinei pateikė prašymą dėl pakartotinio klasifikavimo. Prašymas buvo grindžiamas trimis pagrindiniais argumentais: Kombinuotosios nomenklatūros bendrųjų aiškinimo taisyklių (BAT) taikymu, 2022 m. Suderintos sistemos (HS) nomenklatūros pakeitimais, kuriuos atspindi oficiali HS koreliacijos lentelė [2], ir kitų ES valstybių narių išduotais privalomosios tarifinės informacijos (PTI) sprendimais [3].

Kombinuotosios nomenklatūros bendrųjų aiškinimo taisyklių (BAT) taikymas. Pagal BAT 1 ir BAT 6 prekės klasifikuojamos pirmiausia remiantis pozicijų ir subpozicijų tekstais bei atitinkamomis pastabomis. Muitinė klasifikavimą grindė testų sudėtyje esančiais antikūnais ir imunologine reakcija, tačiau MTA argumentavo, kad būtina vertinti galutinę prekę – naudojimui paruoštą diagnostinį testą, kurį tiesiogiai aprašo 3822 pozicija.

HS 2017–2022 koreliacijos lentelė. 2022 m. įsigaliojus Suderintos sistemos (HS) pakeitimams, diagnostiniai reagentai ir rinkiniai buvo perkelti iš tam tikrų 3002 pozicijos subpozicijų į 3822 poziciją. Pasaulio muitinių organizacijos paskelbtoje koreliacijos lentelėje aiškiai nurodytas ir perkėlimas iš ex 3002.15 į 3822.19 subpoziciją, todėl ankstesnė tokių prekių klasifikavimo praktika nebegali būti taikoma.

Privalomosios tarifinės informacijos (PTI) sprendimai. Papildomai buvo pateikti trys Vokietijos muitinės išduoti PTI sprendimai (DEBTI49135/23-1, DEBTI25800/25-1 ir DEBTI45377/25-1), kuriuose antikūnais ir imunologinėmis reakcijomis pagrįsti diagnostiniai bei laboratoriniai reagentai klasifikuojami KN 3822 19 00 subpozicijoje. Nors šie sprendimai nėra tiesiogiai privalomi kitų asmenų deklaruojamoms prekėms, jie yra svarbus papildomas argumentas siekiant vienodo KN nuostatų taikymo visoje ES.

Kaip ir pirmuoju atveju, muitinė, įvertinusi pateiktus argumentus, peržiūrėjo pirmines klasifikavimo išvadas ir patvirtino gamintojo nurodytą prekės KN kodą 3822 19 00.

Praktiniai patarimai verslui

  1. Atidžiai patikrinkite, kaip prekės aprašytos mėginių ėmimo protokole. Įsitikinkite, kad teisingai nurodyti prekių pavadinimai, modeliai, artikulai, techninės charakteristikos ir kiti identifikavimo duomenys. Taip pat patikrinkite, ar protokole nurodyti visi muitinei pateikti dokumentai, reikšmingi tarifiniam klasifikavimui. Pastebėję netikslumus ar informacijos trūkumą, nedelsdami pateikite pastabas ir papildomus dokumentus, kad klasifikavimas būtų atliekamas remiantis išsamiais ir teisingais duomenimis.
  2. Nelaukite muitinės klasifikavimo rezultatų. Iš karto po mėginių paėmimo parenkite ir pateikite muitinei savo klasifikavimą pagrindžiančius argumentus bei dokumentus: gamintojo techninę dokumentaciją, KN paaiškinimus, PTI sprendimus ar kitus reikšmingus įrodymus. Taip muitinė galės į juos atsižvelgti dar atlikdama pirminį klasifikavimą, o jūs sutaupysite laiko, kurio vėliau gali prireikti prašant peržiūrėti jau patvirtintus PKA.
  3. Nesutikdami su muitinės nustatytu KN kodu, pasinaudokite teise pateikti savo nuomonę. Tai, kad PKA nustatytas kitoks nei deklaruotas prekės KN kodas, savaime nereiškia, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Jeigu nesutinkate su muitinės išvadomis, pateikite prašymą muitinei dėl klasifikavimo peržiūrėjimo, remdamiesi SMK 22 straipsnio 6 dalimi ir 29 straipsniu. Jeigu ketinama taikyti administracinę atsakomybę, reikalaukite užtikrinti jūsų teisę būti išklausytam ir įvertinti pateiktus argumentus dėl prekių tarifinio klasifikavimo dar iki nepalankaus muitinės sprendimo priėmimo. Kartu reikalaukite, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo klausimas būtų sprendžiamas tik išnagrinėjus jūsų prieštaravimus dėl nustatyto KN kodo.
  4. Pasinaudokite galimybe pateikti savo nuomonę per iMDAS sistemą. Jeigu per iMDAS sistemą gavote pranešimą apie galimą administracinės atsakomybės taikymą dėl neteisingo prekių klasifikavimo, pateikite nuomonę ir šioje sistemoje. Taip oficialiai užfiksuosite savo nesutikimą su muitinės išvadomis ir informuosite, kad laukiate pakartotinio prekių klasifikavimo rezultatų.
  5. Pasirūpinkite išankstiniu reguliariai deklaruojamų prekių klasifikavimu. Jeigu nuolat deklaruojate tas pačias prekes, galite kreiptis į muitinę dėl jų tarifinio klasifikavimo ir iš anksto gauti klasifikavimą pagrindžiantį dokumentą. Prie prašymo pridėkite išsamius prekių aprašymus, gamintojo techninius dokumentus ir kitą klasifikavimui reikšmingą informaciją. Tai padės sumažinti ginčų dėl KN kodų riziką ateityje.

Šaltiniai

  1. ĮSAKYMAS DĖL PREKIŲ MĖGINIŲ (PAVYZDŽIŲ) ADMINISTRAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO, 2024 m. gegužės 8 d. Nr. 1BE-395
  2. HS 2017–2022 koreliacijos lentelė
  3. PTI konsultacija, DEBTI49135/23-1
Skaitykite toliau

Kitos publikacijos

Visos publikacijos ↗
2026 m. balandžio 13 d.

Muitinės interpretacijos kaina: kai sandėlis tampa „eksportuotoju“

Straipsnyje analizuojamas teismo sprendimas dėl sankcionuotų prekių tranzito per Lietuvą ir muitinės taikytų priemonių pagrįstumo. Aptariama, kada tranzito procedūra gali būti nepagrįstai sutapatinama su eksportu ir kokias pasekmes tai sukelia verslui. Sprendimas turi svarbią praktinę reikšmę tranzito veikloje dalyvaujančioms įmonėms.

↗
2026 m. vasario 24 d.

Muitinės garantijos: ar apsaugotas pats garantas?

Šiame straipsnyje analizuojama LVAT nagrinėta byla dėl garanto atsakomybės ribų muitinės procedūrose. Aptariama, ar garantas turi pareigą atsakyti ne tik už pagrindinius mokesčius, bet ir už baudas bei delspinigius. Straipsnyje nagrinėjami skirtingi šalių argumentai ir teismo išaiškinimai, atskleidžiantys praktines rizikas garantijų rinkos dalyviams. Publikacijoje taip pat keliami klausimai dėl teisinio aiškumo ir institucijų požiūrio į partnerystę su verslu.

↗
2025 m. lapkričio 17 d.

Sąjungos muitinės kodekso reforma – Asociacijų vaidmuo

Sąjungos muitinės kodekso reforma žymi vieną reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio pokyčių Europos muitinės sistemoje. Straipsnyje aptariama, kaip Europos verslo asociacijos dalyvauja derybose, siekdamos sušvelninti neproporcingus reikalavimus ir išlaikyti reformos pažadėtą „supaprastinimą“. Analizuojami svarbiausi reformos aspektai – „Trust & Check“ mechanizmas, e-komercijos reglamentavimas bei augantis reguliavimo mastas. Pabrėžiamas ir asociacijų vaidmuo šiame kritiniame laikotarpyje.

↗
2025 m. rugsėjo 30 d.

Tiltas tarp verslo ir politikos: asociacijų indėlis į ES muitinės ateitį

2025 m. spalio 6-7 d. Vilniuje vyksianti “Muitinės ekosistemos konferencija”suburs muitinės, akademinės bendruomenės, asociacijų ir verslo atstovus išvisos Europos. Konferencija siekiama prisidėti prie Europos muitinės ekosistemos vystymo. Renginyje ypatingas dėmesys bus skiriamas asociacijų vaidmeniui, nes būtent jos tampa pagrindiniu tiltu tarp Europos Komisijos irverslo atstovų. Dalis dalyvaujančių asociacijų yra oficialūs „Prekybos ryšių grupės“ (Trade Contact Group, toliau TCG) nariai, kurių praktinė patirtis ir ekspertinės žinios yra itin svarbios ES muitinės reformos ir kitų ateities tikslų įgyvendinimui.

↗