TRAKIS verslo akimis

TRAKIS verslo akimis

Lietuvos muitinė aktyviai diegia naują transporto priemonių ir prekių kontrolės sistemą – TRAKIS, kuri, kaip teigiama, turėtų pagerinti procesų valdymą muitinės postuose. Tačiau šios sistemos taikymas privatiems muitinės sandėliams kelia vis daugiau klausimų dėl teisinio pagrįstumo, proporcingumo ir atitikties ES teisės principams. Straipsnyje analizuojama, kaip TRAKIS iš techninės priemonės virsta plačiu kontrolės įrankiu, tiesiogiai veikiančiu verslo subjektus.

TRAKIS – tai Lietuvos muitinės kuriama integruota transporto priemonių ir prekių kontrolės sistema, skirta efektyvesniam procesų valdymui muitinės postuose. Portalo skaitytojams dar šių metų kovo mėnesį TRAKIS sistemą pristatė Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vyresnysis patarėjas Vitalis Vareikis.

TRAKIS pagrindinės nuostatos

Pasak Muitinės departamento, šios sistemos kūrimas yra esminė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 1B-244 „Dėl muitinės postų steigimo, pertvarkymo, veiklos laikino sustabdymo ir likvidavimo taisyklių bei reikalavimų muitinės postų ir kitų prekių pateikimo vietų infrastruktūrai patvirtinimo“ [1] įgyvendinimo dalis. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo niekaip nesusiję su verslo atstovais, nes kalbama apie pačios muitinės infrastruktūrą ir jai keliamus reikalavimus. Tačiau tai tik iš pirmo žvilgsnio. Vienas iš šio įsakymo taikymo elementų – privatūs muitinės sandėliai – faktiškai prilyginami muitinės infrastruktūrai, todėl iš jų reikalaujama integruoti sandėlių eismo valdymo sistemas į muitinės informacines sistemas.

Integracijos kaina siekia apie 20 000 eurų, ir šias išlaidas turi padengti verslo subjektas. Po integracijos muitinė perima eismo valdymo funkcijas tiek, kiek atvykstančios ir išvykstančios transporto priemonės yra susietos su muitinės deklaracijomis. Praktikoje tai reiškia, kad visų į sandėlį atvykstančių transporto priemonių numeriai yra nuskaitomi ir perduodami į muitinės sistemą. Joje tikrinama, ar egzistuoja atitikimas tarp pateiktų deklaracijų ir transporto priemonės duomenų:

• Jeigu atitikimas nustatomas – tolesnį šios transporto priemonės judėjimo valdymą perima muitinė.
• Jeigu atitikimo nėra – teoriškai numeris „atkabinamas“, ir kontrolės funkcija grįžta verslo atstovui.

Taip pat siūloma įdiegti vadinamuosius „baltuosius sąrašus“, į kuriuos būtų įtraukti sandėlio darbuotojų, nuomininkų ar kitų asmenų transporto priemonių numeriai. Šie numeriai būtų automatiškai atmetami (neįtraukiami) iš sistemos stebėsenos.

Reikalavimas verslo atstovams įsidiegti TRAKIS

Pradinėse nuostatose buvo teigiama, kad sandėliams, įsteigtiems iki 2026.01.01 reikalavimai įdiegti TRAKIS nebus taikomi. Tačiau vėliau pateiktame rašytiniame išaiškinime nurodyta kitaip – kad TRAKIS sistemos įrengimo reikalavimas bus taikomas, jeigu bus keičiami esami leidimai. Pažymėtina, kad leidimų keitimas yra įprasta ir dažnai pasitaikanti procedūra, atliekama dėl įvairių priežasčių: siekiant sumažinti ar padidinti muitinės zonų plotus, išplėsti saugomų prekių nomenklatūrą ar pakeisti garantijų dydžius. Praktikoje įmonės prašymus dėl dalinio leidimo pakeitimo teikia vidutiniškai 3–5 kartus per metus. Tad nuostata, jog TRAKIS sistema taps privaloma leidimo keitimo metu, faktiškai reiškia, kad ši sistema taps privaloma visiems sandėliams, nes leidimų keitimas yra įprastas veiklos elementas.

Viešojo pristatymo metu pateikta informacija ir vėliau raštu atsiųsti išaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja vieni kitiems, o šie skirtumai faktiškai reiškia sąmoningą klaidinimą. Tokia praktika ardo pasitikėjimą institucijos sprendimais ir rodo, kad deklaruojama skaidrumo politika realiai neveikia.

TRAKIS ir muitinės supaprastinimai

Kitas itin svarbus aspektas – reikalavimo įrengti TRAKIS sistemos sąryšis su įgaliotojo siuntėjo ir gavėjo statusu. Ši nuostata kelia rimtų abejonių dėl jos atitikties Sąjungos muitinės kodeksui (Reglamentas (ES) Nr. 952/2013) ir jo įgyvendinimo taisyklėms. Pagal Europos Sąjungos muitinės teisę, įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusai yra laikomi muitinės procedūrų supaprastinimais, kurių suteikimo kriterijai yra aiškiai apibrėžti Sąjungos muitinės kodekso 39, 233 ir 234 straipsniuose bei Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 140–148 straipsniuose.

Šiuose aktuose nustatyta, kad leidimų suteikimo kriterijai susiję su:

• pareiškėjo patikimumu ir teisine atitiktimi (pavyzdžiui, nėra rimtų pažeidimų muitų ar mokesčių srityje);
• praktine kompetencija muitinės klausimais;
• tinkama vidaus kontrole ir apskaitos sistemomis, kurios užtikrina duomenų patikimumą;
• ir, kai taikoma, tinkamomis saugumo priemonėmis.

Nė vienas iš šių kriterijų nėra susijęs su konkrečios nacionalinės informacinės sistemos – šiuo atveju TRAKIS – diegimu. Todėl reikalavimas integruoti įmonės infrastruktūrą į TRAKIS sistemą kaip sąlygą gauti arba išlaikyti įgaliotojo siuntėjo ar gavėjo statusą yra akivaizdžiai perteklinis ir teisiškai nepagrįstas. Be to, ši sąlyga pažeidžia proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, nes sukuria nacionalinį techninį barjerą, kurio kitos ES valstybės narės netaiko. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 9 straipsnio 1 dalį, muitinės informacinės sistemos turi būti kuriamos ir naudojamos Sąjungos mastu, o ne taikomos kaip papildomos leidimų suteikimo ar atėmimo sąlygos nacionaliniu lygmeniu.

Siekdama sustiprinti savo poziciją dėl TRAKIS reikalavimo „teisėtumo“, muitinė teigia, kad asmenys gali išvengti šio reikalavimo laisvai pasirinkdami kitą veiklos modelį – deklaruoti prekes įprasta tvarka. Įprastinė tvarka – tai prekių deklaravimas krovinių postuose, fiziškai pateikiant prekes ir transporto priemones muitinei. Tad visa verslo pažanga, kuri per pastaruosius šešerius metus buvo pasiekta siekiant įgyti AEO, įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusus, iš esmės užbraukiama vienu teisiškai abejotinu sprendimu.

Išvertus šią poziciją iš formalios į paprastą kalbą, muitinė iš esmės pareiškia, kad nacionaliniai sprendimai gali būti viršesni už ES teisę, ir kad Lietuvos muitinė gali taikyti bet kokius reikalavimus, kuriuos nustato savarankiškai, nepaisant ES lygmens teisinės tvarkos.

Įsakymo Nr. 1B-244 transformacija

Ir pabaigai – keli žodžiai apie terminologiją. Galbūt nuo jos reikėjo pradėti, nes velnias, kaip visada, slypi detalėse, o muitinė puikiai išmoko tas detales paversti savo įrankiu. Terminų transformacija, susijusi su muitinės postų ir privačių sandėlių teisiniu statusu, vyko palaipsniui, keičiant ir plečiant įsakymo Nr. 1B-244 taikymo sritį.

Pirminėje, 2017 m. redakcijoje šis įsakymas buvo aiškiai orientuotas į valstybinių muitinės postų steigimą ir jų infrastruktūros reikalavimus, o privatūs sandėliai nebuvo laikomi šios sistemos dalimi. Tačiau vėlesniais pakeitimais, ypač nuo 2020 m. ir 2022 m. redakcijų, įsakymo struktūra iš esmės pasikeitė – atsirado terminai „muitinės postai ir kitos prekių pateikimo vietos“, o kartu įvesti ir atskiri 9 ir 10 priedai, reglamentuojantys „nustatytų prekių pateikimo vietų“ bei „muitinei priimtinų prekių pateikimo vietų“ infrastruktūros reikalavimus.

Šiais pakeitimais buvo suformuotas nacionalinis teisinis pagrindas privačius muitinės sandėlius ir jų teritorijas prilyginti muitinės postų infrastruktūrai, nors tai niekada nebuvo tiesiogiai įvardyta. Galiausiai 2023 m. lapkričio 21 d. redakcijoje šis ryšys buvo dar labiau sustiprintas reikalavimu, kad vaizdo kontrolės ir eismo valdymo sistemos nuo 2026 m. turėtų gebėti keistis duomenimis su TRAKIS. Taip palaipsniui įvyko teisinė transformacija, kurios metu privačios prekių pateikimo vietos faktiškai buvo įtrauktos į valstybės muitinės infrastruktūros reguliavimo sritį.

TRAKIS ir ES muitinės bazinės nuostatos

Europos Sąjungos muitinės reformos kryptis aiškiai grindžiama rizikos valdymo, pasitikėjimo ir duomenų analizės principais, o ne fizinės kontrolės ar infrastruktūrinės priklausomybės nuo muitinės išplėtimu. Naujasis Sąjungos muitinės kodekso reformos paketas, pristatytas Europos Komisijos 2023 m. gegužės 17 d., numato, kad muitinės kontrolė turėtų būti vykdoma selektyviai, remiantis centralizuotu rizikos vertinimu ir duomenų mainais tarp ES šalių, o ne fiziniu sandėlių eismo ir teritorijų stebėjimu. Tuo tarpu Lietuvos muitinės pasirinktas modelis, pagal kurį privatūs sandėliai prilyginami muitinės postams ir įpareigojami integruotis į TRAKIS, iš esmės grąžina kontrolės sistemą prie infrastruktūrinio ir fizinės priežiūros principo. Tokiu būdu rizikos valdymo logika pakeičiama nuolatine, technologiškai paremta fizine kontrole, kai kiekvienas įvažiavimas į sandėlį tampa kontrolės įvykiu. Šis požiūris nesuderinamas su ES muitinės reformos tikslais, nes vietoje vieningo, duomenimis grindžiamo ir proporcingo kontrolės modelio sukuriamas nacionalinis stebėjimo tinklas.

Ką daryti verslui?

Verslas šiandien turi du pasirinkimus – prisitaikyti prie reguliavimo arba konstruktyviai jį kvestionuoti. Kadangi ES muitinės reforma aiškiai numato pasitikėjimo, ne kontrolės plėtros kryptį, Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai turi teisę ir pareigą ginti šiuos principus. Koordinuota, teisiškai pagrįsta ir ES teisės principais remiama pozicija yra vienintelis kelias užtikrinti, kad nebūtų įgyvendinami teisiškai abejotini projektai. Šiame procese ypač svarbų vaidmenį turėtų atlikti asociacijos, galinčios veikti tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu.