Muitų raida ir JAV bei ES „senų“ tarifų palyginimas
JAV tarifų politika tapo viena iš labiausiai aptarinėjamų tarptautinės prekybos temų – audrą pasaulinėse rinkose sukėlė naujieji tarifai, o ankstesni tapo „seni“. Šiame straipsnyje nesigilinsiu į politinius ar makroekonominius tarifų didinimo padarinius. Apžvelkime kelis svarbius muitų raidos etapus ir palyginkime kai kurių populiarių prekių importo į JAV ir ES muitų ir kitų mokesčių dydžius (muitai galioję iki 2025-04-01 dienos).
Istorinė apžvalga
Muitai, arba kitaip dar vadinami tarifai, atsirado beveik kartu su pačia prekyba. Muitų ištakos siekia laikus, kai prekiautojai turėdavo mokėti duokles valdovams už teisę prekiauti jų teritorijose. Laikui bėgant muitų tarifai transformavosi iš pajamų šaltinio į prekybos reguliavimo priemonę, o galiausiai tapo ir ekonominės bei politinės galios įrankiu.
Išskirsiu kelis svarbius muitų raidos etapus:
Hanzos sąjunga (XII-XIV am.) – tai vienas pirmųjų žinomų žingsnių siekiant sumažinti muitus ir sudaryti palankesnes sąlygas tarptautinei prekybai. Hanzos Sąjunga jungė Šiaurės Vokietijos, Baltijos ir Šiaurės jūros pakrančių miestus. Sąjunga siekė sumažinti prekybos kliūtis tarp narių, tačiau kiekvienas miestas išlaikė tam tikrą autonomiją nustatant vietinius muitus ir kitas rinkliavas. Laikomasi nuomonės, kad Sąjunga ženkliai prisidėjo prie regioninės prekybos augimo.
Zollverein (1834 m.) – Vokietijos muitų sąjunga. XIX a. pirmoje pusėje Vokietijos žemės buvo susiskaldžiusios į daugybę mažų kunigaikštysčių ir karalysčių, kurių kiekviena taikė savo muitus, trukdančius laisvam prekių judėjimui. Prūsija, siekdama ekonominės integracijos ir didesnės politinės įtakos, 1834 m. inicijavo Zollverein – Vokietijos muitų sąjungą. Tai buvo viena pirmųjų tarpvalstybinių prekybos sąjungų pasaulyje. Zollverein panaikino vidaus muitus tarp narių ir nustatė bendrą išorinę muitų sieną prekybai su trečiosiomis šalimis. Ši sąjunga turėjo reikšmingą teigiamą poveikį regiono ekonomikai: sumažėjo prekybos sąnaudos, padidėjo prekių apyvarta, augo ekonominis aktyvumas ir miestai, o bendra rinka padėjo formuoti bendrą ekonominį interesą tarp skirtingų vokiečių valstybių. Zollverein tapo vienu iš svarbiausių veiksnių, padėjusių pasirengti politiniam Vokietijos suvienijimui 1871 m., ir yra laikoma istoriniu pavyzdžiu, kaip ekonominė integracija gali tapti geopolitinių pokyčių varikliu.
Smoot-Hawley tarifų aktas (1930 m.) JAV. Po Pirmojo pasaulinio karo daugelis valstybių, siekdamos apsaugoti savo ekonomiką, ėmėsi protekcionistinių priemonių. 1930 m. JAV priėmė Smoot-Hawley tarifų aktą, kuriuo importo muitai buvo padidinti tūkstančiams prekių. Tai sukėlė atsakomąsias priemones kitose šalyse, o pasaulinė prekyba gerokai smuko. Nors Smoot-Hawley aktas nebuvo pagrindinė Didžiosios depresijos priežastis, daugelis ekonomistų sutinka, kad jis sustiprino krizės poveikį tarptautiniu mastu, pagilino pasaulinę recesiją ir sustabdė atsigavimą.
GATT (1947 m.) Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos. Po Antrojo pasaulinio karo pasaulis siekė ne tik politinio stabilumo, bet ir ekonominio atsigavimo. Vienas svarbiausių žingsnių šia kryptimi buvo 1947 m. pasirašytas Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (General Agreement on Tariffs and Trade, GATT). Šis susitarimas žymėjo naujos tarptautinės prekybos eros pradžią, kurios tikslas buvo palaipsniui mažinti prekybos kliūtis tarp šalių ir skatinti atvirą, taisyklėmis grįstą pasaulinę rinką. Viena iš pagrindinių prekybos skatinimo priemonių buvo muitų tarifų mažinimas.
Rezultatai buvo reikšmingi, organizaciją įsteigė 7 nariai (JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Australija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas), pasirašant susitarimą organizacijoje jau buvo 23 valstybės, 1994 metais – 128 valstybės. Grafike pateikiami šios organizacijos veiklos rezultatai, kaip reikšmingai buvo sumažinti muitų tarifai nuo 1950 iki 2020 metų.
Šaltinis: WTO, Evolution of trade under the WTO: handy statistics
Prekybos barjerų mažinimas, taisyklių aiškumas ir nuspėjamumas, jų liberalizavimas paskatino tarptautinės prekybos augimą. Šį pokytį iliustruoja žemiau pateiktas grafikas.
Šaltinis: WTO, Evolution of trade under the WTO: handy statistics
PPO (1995 m.) Pasaulio prekybos organizacija. Ši organizacija perėmė GATT funkcijas ir išplėtė tarptautinės prekybos reguliavimo sritį – be prekių, ji pradėjo apimti ir paslaugų, intelektinės nuosavybės bei ginčų sprendimo klausimus. PPO įtvirtino taisyklėmis grįstą daugiašalę sistemą, kuri padėjo sumažinti prekybos neapibrėžtumą ir padidino valstybių pasitikėjimą globaliais mainais. Daugelyje išsivysčiusių šalių vidutiniai muitų tarifai sumažėjo iki 5–8 %.
Istorija rodo, kad nuosekli, skaidri ir subalansuota muitų politika skatina prekybos augimą, ekonominį bendradarbiavimą ir pasaulinį vystymąsi. Teisingai taikomi tarifai gali padėti apsaugoti strateginius sektorius, bet kartu išlaikyti atvirą prieigą prie rinkų.
Muitų tarifų palyginimas
Ši dalis skirta kai kurių prekių muitų tarifų, galiojusių iki 2025 m. balandžio 1 d., palyginimui. Pasirinktos populiarios, gerai žinomos prekių kategorijos, kurių gamyba vyksta tiek Europos Sąjungoje, tiek Jungtinėse Valstijose, o jų produktai aktyviai konkuruoja tarpusavyje tarptautinėje rinkoje. Kiekvienoje kategorijoje yra plačiai atpažįstamų gamintojų ir vartotojų pripažintų prekės ženklų. Lyginsime, kaip apmokestinamos ES kilmės prekės importuojamos į JAV ir kaip JAV kilmės prekės apmokestinamos importuojant jas į Europos Sąjungą.
Kvepalai, prekės kodas 3303001000
Kilmės šalis | Importuojama į | Muito tarifas, % | Akcizas* |
JAV | ES | 0 | 2,22 EUR |
ES | JAV | 0 | 0,05 USD |
Komentaras: muitų tarifų paritetas, skiriasi akcizo mokesčiai. Akcizas paskaičiuotas vienam standartiniam 100 ml kvepalų buteliukui, tirpalo stiprumas 80%.
Viskis, prekės kodas 2208301100
Kilmės šalis | Importuojama į | Muito tarifas, % | Akcizas* |
JAV | ES | 0 | 7,78 EUR |
ES | JAV | 0 | Apie 2 USD |
Komentaras: muitų tarifų paritetas, skiriasi akcizo mokesčiai. Akcizas paskaičiuotas vienam 0,7 litro standartiniam viskio buteliui, stiprumas 40%.
Lengvieji automobiliai, benzinas, darbinis tūris nuo 1 500 cm³ iki 3 000 cm³, prekės kodas 870323
Kilmės šalis | Importuojama į | Muito tarifas, % |
JAV | ES | 10 |
ES | JAV | 2,5 |
Komentaras: JAV sudarė palankesnes sąlygas prekiauti ES lengvosiomis transporto priemonėmis savo šalyje ir suteikė pranašumą ES automobilių pramonės gamintojams. Savo ruožtu ES taiko 10% muitų tarifą, tokį pat kaip ir iš Kinijos importuojamiems automobiliams. Pavyzdžiui, lengvieji automobiliai iš Japonijos ir Pietų Korėjos į ES importuojami su nuliniu muitų tarifu (pagal laisvosios prekybos susitarimus).
Moteriški džinsai, prekės kodas 620462
Kilmės šalis | Importuojama į | Muito tarifas, % |
JAV | ES | 12 |
ES | JAV | 16,6 |
Komentaras: Nors yra akivaizdi tarifų asimetrija JAV naudai, abi šalys išlaiko palyginti aukštus tarifus šiai populiariai prekių kategorijai, kuri aktyviai gaminama abiejose Atlanto pusėse.
Juodojo šokolado plytelė, prekės kodas 180632
Kadangi skirtingoms šokolado rūšims yra taikomi skirtingi muitai, mes palyginsime, kiek muito reikia sumokėti už vieną juodojo saldinto šokolado plytelę, kai jų savikaina yra vienoda.
Kilmės šalis/prekės ženklas | Importuojama į | Muitinės vertė | Muitas |
JAV / Hershey‘s | ES | 2,5 eur | 0,21 EUR |
ES /Rūta | JAV | 2,7 usd | 0,15 USD |
Komentaras: nors muito tarifų skirtumas procentais nėra drastiškas (ES taiko 8,3 %, JAV – 5,6 %), bendras mokestinis krūvis JAV šokolado importui į ES yra didesnis.
Išvados
Tarifų politika yra viena jautriausių tarptautinės prekybos sričių, todėl bet kokie pokyčiai joje turi būti gerai pamatuoti ir pagrįsti ekonominiais sprendimais. Istorinė patirtis rodo, kad subalansuota ir skaidri tarifų sistema gali paskatinti prekybą, skatinti konkurenciją ir prisidėti prie bendro ekonomikos augimo.
Analizuoti pavyzdžiai atskleidžia, kad tarifų balansas tarp ES ir JAV nėra tolygus. Kai kuriais atvejais ES taiko aukštesnius tarifus JAV kilmės produkcijai, nei JAV taiko europietiškoms prekėms. Tai rodo, kad tarptautinė tarifų sistema dar nėra simetriška, ir tai gali turėti poveikį tiek prekybos srautams, tiek tarptautiniams santykiams.
Muitų teisė praktikams
2024 m. balandžio mėn. Nr. 143
Irina Duleva
Terminalas LT, UAB direktorė