Muito permokos grąžinimas – ar įveikiama užduotis?

Ginčo esmė
Pareiškėjas, Lietuvoje įsteigta bendrovė, teismo prašo patenkinti prašymą dėl importo deklaracijos taisymo ir mokesčių perskaičiavimo. Anksčiau tiek pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek Mokestinių ginčų komisijos (MGK), Muitinės departamento (MD) bei Klaipėdos teritorinės muitinės (KTM) sprendimais bendrovės prašymas taisyti deklaraciją ir grąžinti mokesčius buvo atmestas.

Situacijos apžvalga
Kadangi šios bylos esmė yra praleistas prašymo pateikimo terminas, ypatingą dėmesį skirsime bylos eigos chronologijai ir svarbiausioms prašymų pateikimo datoms.

1. 2015 m. gegužės 7 d. – Klaipėdos muitinė atliko pirmąjį prekių klasifikavimą ir priskyrė prekei (bazinė izoparafininė alyva TATNEFT VHVI-4) KN kodą 2710 19 85 00. Prekė nuo šios datos buvo deklaruojama šiuo kodu.
2. 2016 m. sausio 6 d. – Klaipėdos muitinė atliko antrą prekių klasifikavimą ir priskyrė prekei 2710 19 85 00 X999 – naują nacionalinį kodą, kuris buvo pritaikytas šiai prekei ir vėlesnėms deklaracijoms.
3. 2021 m. balandžio 23 d. – Klaipėdos muitinė atliko trečiąjį prekių klasifikavimą ir pakeitė prekei priskiriamą KN kodą į 2710 19 99 60 X304. Tai buvo paskutinis klasifikavimo aktas, dėl kurio Bendrovė vėliau kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę dėl deklaracijos taisymo. Atkreipkite dėmesį į šią datą, nes tai yra kertinė visos bylos data.
4. 2021 m. birželio 10 d. – Bendrovė kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę su prašymu ištaisyti 2021 m. balandžio 26 d. deklaracijoje nurodytą KN kodą, pakeičiant jį iš 2710 19 85 00 X999 į 2710 19 99 60 X304, nurodant, kad Klaipėdos muitinės atliktas prekių klasifikavimas rodo, jog tai tas pats produktas, deklaruojamas su nauju kodu.
5. 2021 m. rugsėjo 24 d. – Kauno teritorinė muitinė atmetė bendrovės prašymą.
6. 2022 m. vasario 1 d. – Muitinės departamentas panaikino Kauno teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą.
7. 2022 m. gegužės 2 d. – Mokestinių ginčų komisija (MGK) pakeitė Muitinės departamento sprendimą, nurodydama, kad Kauno teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 24 d. ataskaita turi būti panaikinta, ir pavedė atlikti naują sprendimą.
8. 2022 m. birželio 23 d. – Kauno teritorinė muitinė priėmė Patikslintą ataskaitą, kurioje buvo ištaisyti importo deklaracijos duomenys (prekės kodas) ir perskaičiuoti importo mokesčiai. Po šios ataskaitos patvirtinimo Bendrovė galėjo kreiptis dėl visų tapačių prekių deklaracijų taisymo ir mokesčių perskaičiavimo.
9. 2022 m. lapkričio 23 d. – Bendrovė pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei prašymą taisyti 2018 m. balandžio 24 d. deklaraciją, toliau Ginčo deklaraciją, nurodydama naują KN kodą ir prašydama grąžinti mokesčių permoką, remdamasi prekių tapatumo nustatymu ir ekstrapoliacijos taikymu.
10. 2023 m. kovo 31 d. – Klaipėdos teritorinė muitinė atsisakė tenkinti prašymą dėl mokesčių grąžinimo, motyvuodama, kad buvo praleistas SMK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų metų terminas. Toliau šį KTM sprendimą patvirtino MD bei MKG ir bendrovė kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir argumentai
Teismas konstatavo, kad prašymas taisyti Ginčo deklaraciją buvo pateiktas 2022 m. lapkričio 23 dieną, t. y. žymiai praleidęs Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą 3 metų terminą, kuris baigėsi 2021 m. balandžio 25 d. Šis terminas gali būti pratęstas, jei pareiškėjas pateikia įrodymų, jog per nustatytą laikotarpį jis negalėjo pateikti prašymo dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure.

Pirmosios instancijos teismas atmetė Pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Vyriausio administracinio teismo sprendimas
Teismas konstatavo, kad muitinės sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, yra grindžiamas Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa, kuri reguliuoja prašymų grąžinti muitą pateikimo termino pratęsimą, kai toks prašymas nebuvo pateiktas. Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, teismas panaikino muitinės sprendimus ir įpareigojo muitinę iš naujo išnagrinėti bendrovės prašymą dėl deklaracijos taisymo. Be to, pareiškėjui buvo priteista dalis bylinėjimosi išlaidų.

Išvados
Analizuojant šį teismo sprendimą akivaizdu, kad kertinis faktorius buvo bendrovės sprendimas laiku neteikti prašymo dėl deklaracijos taisymo, motyvuojant tuo, kad ankstesnis prašymas dėl kitos deklaracijos taisymo buvo atmestas. Žmogiškoji logika kartais prasilenkia su procedūrinėmis subtilybėmis, kai muitinės išaiškinimo laukimas faktiškai užkerta kelią pasinaudoti šio sprendimo rezultatais.

Antras svarbus faktorius – prašymas taisyti deklaraciją ir prašymas grąžinti permoką yra skirtingi prašymai, kurie reguliuojami skirtingais Sąjungos muitinės kodekso straipsniais. Net jei prašymas dėl deklaracijos taisymo bus patenkintas, tai negarantuoja, kad prašymas dėl mokesčių grąžinimo bus patenkintas remiantis pirmuoju prašymu.

Apžvelgta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. eA-492-442-2025, 2025.03.19