Praktikoje pastebime, kad padažnėjo atvejų, kai Lietuvos muitinė neišleidžia eksporto deklaracijų, jei į prekių pardavimo-pirkimo sutartį ar kitą dokumentą nėra įtrauktas draudimas reeksportuoti prekes į Rusiją ir nėra numatyta bauda už šio draudimo pažeidimą. Šis sprendimas grindžiamas Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 12g straipsniu, dar vadinamu „no Russia clause“. Apžvelkime detaliau minėto straipsnio reikalavimus, Europos komisijos (EK) paskelbtus 12g straipsnio taikymo komentarus, šio straipsnio taikymo Lietuvoje praktiką ir verslui kylančius klausimus.

12g straipsnio esminės nuostatos

12g(1): „Parduodami, tiekdami, perduodami ar eksportuodami į trečiąją valstybę, išskyrus šio reglamento VIII priede išvardytas šalis partneres, šio reglamento XI, XX ir XXXV prieduose išvardytas prekes ar technologijas, šio reglamento XL priede išvardytas įprastas didelio prioriteto prekes arba Reglamento (ES) Nr. 258/2012 I priede išvardytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, eksportuotojai nuo 2024 m. kovo 20 d. sutartimi uždraudžia reeksportą į Rusiją ir reeksportą naudojimui Rusijoje. […]”

12g straipsnis buvo įtrauktas į 12-ąjį sankcijų paketą siekiant užkirsti kelią europietiškų prekių reeksportui į Rusiją iš trečiųjų šalių. Į Tarybos reglamentą (ES) 2023/2878 buvo įtrauktas sutartinis įpareigojimas įtraukti į prekių pirkimo-pardavimo sutartis nuostatą, kad prekių gavėjas negali reeksportuoti prekių į Rusiją ir Baltarusiją. Ši nuostata galioja tik tam tikroms jautrioms prekėms (pvz., 84 ir 85 grupės prekėms), taip pat ginklams ir aviacijos prekėms. Pilnas prekių sąrašas pateiktas reglamento prieduose.

Sutartinio įpareigojimo reikalavimas, remiantis 2024.06.24 dieną papildytu VIII priedu, netaikomas eksportuojant prekes į šias šalis: JAV, Japonija, Didžioji Britanija, Pietų Korėja, Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija, Lichtenšteinas ir Islandija.

Paskelbus reglamentą, muitinėse ir verslo atstovų tarpe kilo nemažai klausimų dėl praktinio šio reikalavimo įgyvendinimo. EK pateikė išaiškinimą dėl 12g straipsnio taikymo. Aktuali redakcija paskelbta 2024.07.15. Apžvelksime šiuos komentarus plačiau.

Sutartinis įpareigojimas – tai teisinė priemonė, skirta užkirsti kelią sankcijų apėjimo atvejams, kai į trečiąsias šalis eksportuojamos prekės vėliau reeksportuojamos į Rusiją ir Baltarusiją. Aiškinamajame rašte pateiktos EK rekomenduotinos sutartinės priemonės:

  • Sutarties nutraukimas, jeigu nustatytas prekių reeksporto į Rusiją faktas bei nuobaudos importuotojui už šios sąlygos pažeidimą;
  • Įtraukimas į sutartį nuostatos, kad importuotojas negali perparduoti produkcijos tretiesiems asmenims, jeigu tretieji asmenys neprisiima įpareigojimo nereeksportuoti prekių į Rusiją ir Baltarusiją.

EK nedraudžia naudoti kitų formuluočių, svarbiausia, kad sutartyje atsispindėtų ribojimo esmė ir būtų užkirstas kelias prekių reeksportui į šalis agresores. Rekomenduojama, kad „no Russia clause“ sutarties sąlyga būtų esminiu sutarties elementu.

EK pateikė šabloną, kuris atitinka 12g straipsnio reikalavimus ir yra rekomenduojamas sutartims, sudarytoms su ne ES įsteigtomis įmonėmis (pirkėjais), vykdančioms verslą jurisdikcijose, kurios laikomos turinčiomis didelę sankcijų apėjimo riziką:

  1. „[Importuotojas / Pirkėjas] tiesiogiai ar netiesiogiai neparduoda, neeksportuoja ir nereeksportuoja į Rusijos Federaciją ar naudojimui Rusijos Federacijoje jokių prekių, tiekiamų pagal šią sutartį arba susijusių su šios sutarties vykdymu, kurios patenka į Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 12g straipsnio taikymo sritį.
  2. [Importuotojas/Pirkėjas] privalo imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrinti, jog jokie trečiųjų šalių veiksmai tiekimo grandinėje, įskaitant galimus perpardavėjus, nesutrukdytų pasiekti 1 dalyje numatyto tikslo.
  3. [Importuotojas/Pirkėjas] privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad jokie trečiųjų šalių veiksmai tiekimo grandinėje, įskaitant galimus perpardavėjus, neišvengtų 1 dalyje numatyto tikslo įgyvendinimo.
  4. Bet koks 1, 2 ar 3 dalies pažeidimas yra laikomas esminiu šios Sutarties sąlygos pažeidimu, ir [Eksportuotojas/Pardavėjas] turi teisę reikalauti tinkamų teisių gynimo priemonių, įskaitant, bet neapsiribojant:
    • šios Sutarties nutraukimu; ir
    • [XX]% baudos nuo visos šios Sutarties vertės arba prekių eksporto kainos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.
  5. [Importuotojas / Pirkėjas] nedelsdamas informuoja [Eksportuotoją / Pardavėją] apie bet kokias 1, 2 ar 3 dalių taikymo problemas, įskaitant bet kokius atitinkamus trečiųjų šalių veiksmus, kurie galėtų sutrukdyti pasiekti 1 dalies tikslą. [Importuotojas/Pirkėjas] pateikia [Eksportuotojui/Pardavėjui] informaciją, susijusią su 1, 2 ir 3 dalyse numatytų įsipareigojimų vykdymu, per dvi savaites nuo prašymo pateikimo.“
    Kaip papildomas šaltinis, pateikiantis praktines rekomendacijas dėl sankcijų apėjimo prevencijos, rekomenduojamos EK gairės, skirtos būtent eksporto procedūroms.

Nacionalinės sankcijų apėjimo užkardymo priemonės

Siekdama užkirsti kelią draudžiamų prekių reeksportui į Rusiją per trečiąsias šalis, Lietuva 2022–2023 metais įvedė nacionalinius apribojimus ir papildomus reikalavimus eksportuotojams. Šių reikalavimų yra nemažai, aptarkime pagrindinius, susijusius su nagrinėjama tema.

  1. Gamintojo deklaracija – tai laisvos formos dokumentas, išduodamas prekių gamintojo, kuriame jis patvirtina, kad yra informuotas apie jo produkcijos pardavimą į trečiąsias šalis (konkrečiam gavėjui) ir tam veiksmui neprieštarauja.
  2. Įsipareigojimas pateikti importo deklaraciją – šiuo dokumentu, kurį pasirašo eksportuotojas arba muitinės tarpininkas, eksportuotojas ar jo atstovas įsipareigoja pateikti prekių, kurios buvo išleistos eksporto procedūrai, importo deklaraciją,
    patvirtinančią, kad prekės buvo pateiktos paskirties muitinei ir išleistos į laisvą apyvartą.
  3. Gavėjo patvirtinantis raštas – raštas, kuriuo prekių gavėjas trečiojoje šalyje nurodo eksportuojamų prekių paskirtį, jų naudojimo būdą ir patvirtina, kad prekės nebus reeksportuotos į Rusiją ar kitu būdu nepateks į šią rinką.

Šis dokumentų sąrašas jau yra pakankamai veiksmingų priemonių rinkinys, kurio iš eksportuotojų arba jų atstovų buvo reikalaujama teikiant eksporto deklaracijas Lietuvoje iki 12g straipsnio paskelbimo.

Įsigaliojus 12g straipsniui, prie esamų raštų, įsipareigojimų ir viso pluošto kitų dokumentų prisidėjo dar reikalavimas pateikti sutartis, kurios atitinka 12g straipsnio reikalavimus, priešingu atveju eksporto deklaracijos neišleidžiamos.


Verslui kylantys klausimai

1 klausimas
Ar reikalingos papildomos nacionalinės priemonės, jei yra sutartinis įpareigojimas, importuotojas sutinka su šiomis sąlygomis ir pasirašo sutartis, atitinkančias 12g straipsnio reikalavimus?

Perteklinis dokumentų pateikimas apsunkina ne tik verslo atstovų, bet ir muitinės pareigūnų darbą, nes kiekvieną pateiktą dokumentą reikia patikrinti. Jeigu verslo atstovai pateikia sutartį, kuri atitinka 12g straipsnio nuostatas, kas iš esmės yra teisiškai pati stipriausia priemonė iš aukščiau išvardintų, neturėtų būti privaloma pateikti kitus dokumentus, kurie iš esmės dubliuoja tą patį įsipareigojimą.

2 klausimas
Jeigu šalys nėra pasirašiusios sutarties, kurioje įtrauktos „no-Russia cause“ nuostatos, bet pateikia kitus išvardintus dokumentus, garantuojančius, kad prekės nebus reeksportuotos ar kitaip pateiktos Rusijos rinkai, ar tai yra pakankama priemonė prekių reeksportui į Rusiją užkardyti?

3 klausimas
Ar galima apibrėžti šalių, turinčių ypač didelę sankcijų apėjimo riziką, sąrašą, kurioms šie reikalavimai būtų taikomi, ir tas, kurioms jie galėtų būti netaikomi?

Pavyzdžiui, ar tikrai būtina sudaryti sutartį, atitinkančią 12g straipsnio reikalavimus, eksportuojant prekes į Pietų Ameriką ar panašias tolimas kryptis, ir pateikti visus kitus dokumentus? Ar toks reikalavimas neprieštarauja sveikai logikai ir netampa neįveikiama kliūtimi plėtojant tarptautinę prekybą?

Baigiamasis pastebėjimas
Šie svarbūs klausimai reikalauja atviros diskusijos tarp verslo ir muitinės atstovų. Nors ribojimai ir sankcijos yra nukreipti į konkrečias, aiškiai apibrėžtas šalis, griežtas ir formalus reikalavimų taikymas gali trukdyti prekybai su šalimis, kurios nėra susijusios su sankcijų apėjimo rizika.

Muitų teisė praktikams
2024 m. rugsėjo mėn. Nr. 136

Irina Duleva
Terminalas LT, UAB direktorė