Muitinės ir verslo esamas bendradarbiavimo lygis netenkina nei vienos suinteresuotos šalies. Straipsnyje, kuris parengtas magistro darbui atlikto tyrimo pagrindu, įvardintos kliūtys ir barjerai neigiamai įtakoja bendradarbiavimo efektyvumą, muitinės paslaugų atlikimo kokybę ir sukelia neigiamas pasekmes verslui, bei, atitinkamai šalies ekonomikai ir konkurencingumui. Pateikiamos rekomendacijos, paremtos teorinių duomenų ir respondentų apklausos rezultatų sinteze, kurios galėtų tapti gerosios praktikos gairėmis.

Muitinės ir verslo esamas bendradarbiavimo lygis netenkina nei vienos suinteresuotos šalies.

Straipsnyje, kuris parengtas magistro darbui atlikto tyrimo pagrindu, įvardintos kliūtys ir barjerai neigiamai įtakoja bendradarbiavimo efektyvumą, muitinės paslaugų atlikimo kokybę ir sukelia neigiamas pasekmes verslui, bei, atitinkamai šalies ekonomikai ir konkurencingumui. Pateikiamos rekomendacijos, paremtos teorinių duomenų ir respondentų apklausos rezultatų sinteze, kurios galėtų tapti gerosios praktikos gairėmis.

Šių metų pavasarį ISM Executive School rašiau magistro darbą tema „Barjerai ir galimybės LR Muitinės departamentui bendradarbiaujant su verslu“. Tyrimo įžvalgos paskatino pasidalinti rezultatais Muitinės praktikų konferencijoje bei platesnei visuomenei.

Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) paskelbtose gairėse akcentuojama verslo ir muitinės bendradarbiavimo svarba plėtojant tarptautinę prekybą. Pagrindinis iššūkis yra suderinti muitinės procesus užtikrinant prekių saugumą ir efektyvų mokesčių surinkimą ir tuo pačiu garantuojant greitą muitinės procedūrų vykdymą. Didžiąja dalimi šių tikslų suderinimas lemia tarptautinės prekybos efektyvumą, o platesniu mastu yra stiprios šalies ekonomikos ir konkurencingumo pagrindas.

Per pastaruosius ketverius metus, o ypatingai nuo karo Ukrainoje pradžios, logistikos sritis susidūrė su neregėtais iššūkiais: tiekimo grandinių perskirstymas, prekių pristatymo maršrutų pakeitimai, didelis tarptautinių apribojimų ir draudimų skaičius. Šie pokyčiai privertė pakeisti muitinės ir verslo darbo procesus per ypatingai trumpą laiką. Išorinės aplinkos neapibrėžtumas bei greitų sprendimų būtinybė tapo papildomu sunkumu organizacijoms adaptuojantis prie pokyčių. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kaip šie pokyčiai paveikė muitinės ir verslo bendradarbiavimo efektyvumą. Efektyvumo matavimas yra esminis siekiant tobulinti veiklos procesus ir užtikrinti, kad organizacija ne tik pasiektų savo tikslus, bet ir efektyviai reaguotų į besikeičiančias sąlygas. Tai apima ne tik kiekybinius rodiklius, tokius kaip produktyvumas ir biudžeto laikymasis, bet ir kokybinius aspektus, kaip sprendimų kokybė, jų ilgalaikės pasekmės bei organizacijos gebėjimas prisitaikyti ir mokytis.

Suinteresuotų šalių teorija

Tyrimas atliktas per suinteresuotų šalių teorijos prizmę, nes būtent toks tarporganizacinis santykių valdymas šiuo metu pripažintas kaip vienas iš efektyviausių. Kaip teigiama PMO Verslo-muitinės bendradarbiavimo gairėse, organizacijų santykių valdymas per suinteresuotų šalių prizmę suteikia galimybę numatyti ir valdyti kylančias problemas bei gerinti sprendimų priėmimą ir veiklos rezultatus, leidžiant muitinei suderinti savo valdymo planą ir veiksmus su verslo lūkesčiais, poreikiais ir reikalavimais.

Suinteresuotų šalių teorija buvo sukurta 1984 metais vadybos srities mokslininkų siekiant sukurti valdymo formą, kuri leistų organizacijai greitai adaptuotis prie besikeičiančios aplinkos siekiant išsaugoti konkurencinį pranašumą. Praktinis teorijos taikymas buvo orientuotas į verslo organizacijas kaip vienas iš strateginio valdymo elementų, kaip teikia pats teorijos pradininkas E. R. Freeman (2010) <suinteresuotųjų šalių teorija iš esmės yra teorija apie tai, kaip verslas veikia geriausiai ir kaip jis galėtų veikti>. Ilgainiui ši teorija tapo populiari tarporganizaciniame bendradarbiavime, ypač projektų valdyme. Suinteresuotų šalių vadybinis požiūris, kuris iš pradžių buvo taikomas verslo įmonėse, dabar plačiai naudojamas ir viešųjų organizacijų valdyme. Šis požiūris padeda viešosioms organizacijoms efektyviau vykdyti savo misijas, užtikrinant, kad įvairių suinteresuotų šalių interesai būtų tinkamai atstovaujami ir integruoti į sprendimų priėmimo procesus. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė tapo atskira suinteresuotų šalių teorijos atmaina dėl gausaus mokslininkų intereso ir gerosios taikymo praktikos.

Kodėl organizacijų valdymas per suinteresuotųjų šalių prizmę išpopuliarėjo? Akivaizdu, dėl gerų rezultatų, kuriuos pasiekė organizacijos, atsižvelgdamos ne tik į savo vidų, bet ir į ją supančias šalis. Toks požiūris skatina dialogą ir aktyvų bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija ir žiniomis, kas neabejotinai duoda teigiamą rezultatą. Wicks (2019) ir kitų teigimu <Įgyvendinant suinteresuotų šalių teoriją viešajame sektoriuje, kyla iššūkių, tokių kaip prieštaringų interesų derinimas ir sudėtingų suinteresuotų šalių tinklų valdymas, kuriems reikalingas nuolatinis dialogas, adaptacinis valdymas ir nuolatinis suinteresuotų šalių įsitraukimas>. Kai šalys susirenka prie derybų stalo ir ieško kompromisinio sprendimo, jis visuomet atrandamas. Kertinis aspektas – ar visos suinteresuotosios šalys iš tikrųjų siekia bendradarbiavimo.

Efektyvaus bendradarbiavimo modelis

Tiriant pokyčių poveikį Lietuvos verslo ir muitinės bendradarbiavimui, buvo apklausta 12 respondentų, iš kurių 6 verslo atstovai, 2 asociacijų atstovai ir 4 muitinės atstovai, taip pat atlikta išsami literatūros analizė siekiant išsiaiškinti šiuolaikinio mokslo požiūrį į verslo ir viešojo sektoriaus efektyvaus bendradarbiavimo ypatumus ir gerąsias praktikas.

Žemiau pateikiama kokybinio tyrimo ir literatūros analizės rezultatų sintezė – efektyvaus bendradarbiavimo modelis.

1 Pav. Efektyvaus bendradarbiavimo modelis (Šaltinis: sudaryta autorės)

 

Bendradarbiavimo kliūtys

Ši tyrimo dalis skirta nustatyti, kas trukdo muitinės ir verslo bendradarbiavimui ir kokios gali būti šių kliūčių atsiradimo priežastys. Apibendrinant rezultatus buvo identifikuotos trys pagrindines bendradarbiavimo kliūčių grupės:

  1. Organizacinės kliūtys. Respondentų įvardintos problemos – pailgėjęs deklaracijų įforminimas, padidėjęs fizinių ir dokumentinių patikrinimų skaičius, eilės pasienyje – tai kasdienės problemos, su kuriomis susiduria verslas. Kaip galimas priežastis respondentai įvardijo ženkliai padidėjusi darbo krūvį muitinėje dėl sankcijų įgyvendinimo ir su tuo susijusių papildomų rizikų valdymo, taip pat personalo ir resursų trūkumą muitinėje.
  2. Struktūrinės kliūtys. Vertikali, aiškiai hierarchinė muitinės struktūra nėra pritaikyta greitiems sprendimams, yra biurokratinė, kas sulėtina sprendimų priėmimą. Taip pat kyla tam tikrų respondentų abejonių dėl priimtų sprendimų įgyvendinimo kokybės.
  3. Elgesio kliūtys. Respondentai įvardijo muitinės nenorą keistis ir problemas su komunikacija. Pagrindinės priežastys yra didelis darbo krūvis, personalo senėjimas, iš dalies išlikęs sovietinis mąstymas. Taip pat vienas respondentas kalbėjo apie kai kurių verslo atstovų nenorą nutraukti ryšius su šalimis agresorėmis ir dėl to kylantį atitinkamą muitinės atstovų elgesį.

Įtraukimas į bendradarbiavimą

Šioje dalyje pateikiami mokslininkų pasiūlymai, kurie atliepia respondentų išsakytas nuomones apie galimybes gerinti bendradarbiavimo efektyvumą.

  1. Savanoriškas dalyvavimas. Muitinė, kaip galingesnė organizacija, turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už įtraukimą į bendradarbiavimą. Respondentai akcentavo verslo atstovų norą aktyviau bendradarbiauti pasitelkiant asociacijas, bet be muitinės įtraukimo šios pastangos gali būti bevertės.
  2. Konsultacijos. Dauguma respondentų kalbėjo apie informacijos, žinių poreikį. Tai lemia nuolat kintanti teisinė aplinka ir didžiulis su muitinės veikla susijusių teisės aktų kiekis. Taip pat respondentai kalbėjo apie poreikį plėsti esamus bendradarbiavimo kanalus – muitinės konsultacinį komitetą, bendras muitinės ir verslo konferencijas ir kt.
  3. Įtraukimas į sprendimų priėmimą. Remiantis tyrimo duomenimis, tai vienas iš svarbiausių efektyvaus bendradarbiavimo elementų. Verslo atstovų įsitraukimas į bendradarbiavimą net tik nacionaliniu bet ir ES lygiu gali ženkliai padidinti priimamų teisės aktų kokybę ir išvengti konfliktų, kurie atsiranda įgyvendinant teisės aktus, kai nepamatuojamos pasekmės verslui, administracinės naštos pokyčiai ar įgyvendinimo galimybės.

Efektyvaus bendradarbiavimo veiksniai

Tyrimo metu buvo suformuluoti du veiksniai, kurie labiausia įtakoja ir skatina arba žlugdo bendradarbiavimą.

  1. Pasitikėjimo formavimas. Respondentai nurodė, kad pagrindinė muitinės ir verslo bendradarbiavimo problemų priežastis yra nepasitikėjimas verslu. Iš kitos pusės mokslininkai identifikuoja pasitikėjimą kitomis suinteresuotosiomis šalimis kaip kertinį sėkmingo bendradarbiavimo faktorių. Keisti muitinės požiūrį į verslą gali būti esminiu žingsniu efektyvaus bendradarbiavimo link.
  2. Galios pasidalinimas. Kai suformuota pasitikėjimu grįsta bendradarbiavimo kultūra, sekantis žingsnis yra galios pasidalinimas, t. y. pagrindinės organizacijos dalies funkcijų perleidimas kitoms organizacijoms. Respondentai įvardijo jau turimas gerąsias praktikas. Tai AEO statuso suteikimas, taip pat šiuo metu svarstomas tinkamumo liudijimo išdavimo funkcijos perleidimas Lietuvos nacionalinei automobilių vežėjų asociacijai „Linava“. Bet dėl sankcijų įgyvendinimo ir su tuo susijusių rizikų valdymo muitinė peržiūrėjo procesus ir iš dalies panaikino buvusias preferencijas AEO statuso turėtojams.

Apibendrinantis pastebėjimas

Pabaigai, muitinės ir verslo esamas bendradarbiavimo lygis netenkina nei vienos suinteresuotos šalies, padėtis yra komplikuota. Įvardintos kliūtys ir barjerai neigiamai įtakoja bendradarbiavimo efektyvumą, tuo pačiu muitinės paslaugų atlikimo kokybę ir su tuo susijusias pasekmes verslui – prarandamas konkurencingumas, visas ankstesnis sektoriaus įdirbis ir aukštą kompetenciją turintys darbuotojai tampa nebereikalingi rinkai. Valstybės biudžetas praranda pajamas, 2023 metais muitinė surinko tik 68% nuo visų suplanuotų pajamų. Aiškus esamos padėties identifikavimas yra pirmas žingsnis teigiamų pokyčių link. Šio tyrimo rekomendacijos, paremtos teorinių duomenų ir respondentų apklausos rezultatų sinteze, gali tapti naujomis gerosios praktikos gairėmis. Šios gairės ne tik padėtų tobulinti muitinės veiklą, bet ir užtikrintų efektyvesnį teisės aktų įgyvendinimą bei geresnį bendradarbiavimą tarp įvairių suinteresuotų šalių.

Šaltiniai:

https://www.wcoomd.org/en/topics/facilitation/instrument-and-tools/tools/customs-business-partnership-guidance.aspx

Freeman, R. E. (2010). Strategic management: A stakeholder approach. Cambridge university press.

Bryson, J. M. (2018). Strategic planning for public and nonprofit organizations: A guide to strengthening and sustaining organizational achievement. John Wiley & Sons.

Wicks, A. C., Elmore, F. A., & Jonas, D. (2019). Connecting stakeholder theory to the law and public policy. Cambridge handbook of stakeholder theory, 97-116.

https://lrmuitine.lt/mport/failai/veikla/ataskaitos/2023_Ataskaita_G.pdf

Muitų teisė praktikams
2024 m. birželio mėn. Nr. 133

Irina Duleva
Terminalas LT, UAB direktorė